Net 50 proc. Lietuvos gyventojų motyvuotų darbdavio mokamos įmokos į trečios pakopos pensijų fondą, o tokią papildomą naudą labiausiai vertintų daugiausiai uždirbantys ir aukščiausią išsilavinimą turintys respondentai. Tai parodė vienos pirmaujančių turto valdymo bendrovių Lietuvoje „INVL Asset Management“ užsakymu 2018 m. vasarį „Spinter tyrimų“ atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas. 26 proc. apklaustųjų negalėjo atsakyti, ar tokia motyvacijos priemonė jiems būtų aktuali, o 24 proc. nurodė, kad jų tai nemotyvuotų.
Galimybė darbdaviams skatinti darbuotojus
„Apklausos rezultatai parodė, kad net pusė gyventojų vertintų tokią ilgalaikę naudą suteikiančią motyvavimo darbe priemonę kaip darbdavio įmokos į trečios pakopos pensijų fondą. Vadinasi, didelė dalis žmonių ne tik jaučia poreikį gauti adekvatų atlygį šiandien, tačiau galvoja ir apie ateitį, kuomet išėjus į pensiją reikės pakankamų pajamų oriam pragyvenimui“, – sakė „INVL Asset Management“ pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui.
Jos teigimu, neabejotinai, trečios pakopos fondai – tai galimybė darbdaviams pasitelkti papildomas motyvavimo priemones darbuotojams pritraukti ir jų lojalumui didinti. „Toks motyvavimo būdas ne tik suteikia ilgalaikio skatinimo galimybę, nes į pensijų fondą pervesta įmoka prisideda prie kaupiamos papildomos darbuotojo pensijos, bet ir yra praktiškas būdas įmonėms motyvuoti darbuotojus“, – sakė D. Kolmatsui.
Skaičiuojama, kad skyrus tą pačią sumą darbuotojui motyvuoti, įvertinus visus kaštus, įmoka į pensijų fondą galėtų būti net 70 proc. didesnė nei išmokant atlyginimo priedą „į rankas“ – tokią galimybę suteikia tai, kad priešingai nei priedas prie atlyginimo pensijų įmoka nėra apmokestinama, jei neviršija darbuotojo tų pačių metų ketvirtadalio atlyginimo „ant popieriaus“.
„Tai – esminis skirtumas darbuotojui, nes įmoka į pensijų fondą leidžia motyvacijai skirti žymiai didesnę sumą, kuria darbdavys prisideda prie darbuotojo papildomo kaupimo pensijai“, – sakė D. Kolmatsui. Dalis įmonių Lietuvoje jau išnaudoja šią skatinimo priemonę, rūpindamosi ne tik savo darbuotojų šiandiena, bet ir jų ateitimi, taip pat pastebime, kad šią galimybę vertina ne tik tarptautinio masto, bet ir vietos įmonės.
Labiausiai vertina 26-35 metų ir turintys aukštąjį išsilavinimą gyventojai
Pasak jos, įmokas į trečios pakopos pensijų fondus kaip motyvuojančią priemonę nurodė daugiau kaip pusė atsakiusiųjų amžiaus grupėse nuo 18 iki 55 metų. Didžiausia teigiamai atsakiusiųjų dalis – 54,5 proc. – buvo tarp 26-35 m. tyrimo dalyvių, mažiausiai ši priemonė motyvuotų sulaukusius 56 metų ir vyresnius (42,5 proc.).
Teigiamai darbdavių įmokas į trečios pakopos pensijų fondus dažniau vertino aukščiausio išsilavinimo ir didžiausių pajamų grupės respondentai. Šios įmokos motyvuotų 55,9 proc. turinčių aukštąjį išsilavinimą, 48,5 proc. turinčių vidurinį ir 35,7 proc. turinčių nebaigtą vidurinį išsilavinimą.
Vertinant pagal pajamas, iki 300 eurų uždirbančių grupėse teigiamai į šį klausimą atsakė apie 41 proc., nuo 301 iki 500 eurų uždirbančių grupėje tai būtų paskata beveik 54 proc., o uždirbančių daugiau kaip 500 eurų grupėje – net 66 proc. respondentų.
„Džiugu, kad apie ateitį galvoja pakankamai didelė dalis jaunų žmonių. Išryškėjo ir tai, kad vidurinės grandies darbuotojai labiausiai vertina tokios motyvavimo priemonės kuriamą pridėtinę vertę, o aukščiausio lygio vadovai greičiausiai užsitikrina pakankamai pajamų, kad savarankiškai pasirūpintų lėšų kaupimu pensijai, todėl gauti tai iš darbdavio jiems nebūtų aktualu“, – sakė D. Kolmatsui.
Tyrimo duomenimis, vertinant dirbančiųjų nuomonę, įmokos į pensijų fondus labiausiai motyvuotų smulkiuosius verslininkus (59 proc.), specialistus (56 proc.), darbininkus ir techninius darbuotojus (54 proc.), o mažiau – aukščiausio ar vidutinio lygio vadovus (39 proc.).
Galima kaupti neribotame trečios pakopos pensijų fondų skaičiuje
Remiantis esama pensijų kaupimo sistema, trečios pakopos pensijų fonduose kaupti gali visi šalies gyventojai, nepriklausomai nuo to, ar jie kaupia antroje pakopoje, ar turi draudžiamųjų pajamų. Nei šios pakopos fondų, nei bendrovių, kuriose galima kaupti, skaičius neribojamas, o sprendimus dėl įmokų dydžio, dažnumo, periodiškumo, pasirinktų fondų skaičiaus priima pats gyventojas. Kaupimas trečios pakopos fonduose rekomenduojamas norint pensijoje priartėti prie 80 proc. ligtolinių pajamų, kaupiant ir antrojoje pensijų pakopoje.
Tuo atveju, jei į darbuotojo pasirinktą trečios pakopos pensijų fondą įmokas perveda darbdavys ir jos neviršija darbuotojo 25 proc. metinių su darbo santykiais susijusių pajamų, darbdavio mokamiems mokesčiams netaikomas valstybinio socialinio draudimo įmokų mokestis (31,18 proc.), o darbuotojo mokamiems mokesčiams – gyventojo pajamų (15 proc.) ir sveikatos bei pensijų socialinio draudimo įmokos (iš viso 9 proc.).
„Šį mokestinį efektą, gaunamą, pavyzdžiui, lyginant su darbuotojo skatinimu išmokant priedą prie atlyginimo, rekomenduojama išnaudoti papildomai prisidedant prie galimybės darbuotojams daugiau kaupti pensijai. Kita vertus, svarbu, kad darbuotojai suprastų, kad tai yra ilgalaikis skatinimas, tad pervesti pinigai yra skirti pensijai kaupti ir išimami sulaukus pensinio amžiaus“, – sakė D. Kolmatsui.
Tuo atveju, jei pinigai iš trečios pakopos fondo yra išsiimami anksčiau nei praėjus penkeriems metams nuo kaupimo pradžios ir nesulaukus nustatyto amžiaus, taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis. Kaupiant pensijų fonduose taip pat taikomi mokesčiai.
„INVL Asset Management“ valdo keturis antros pakopos ir penkis trečios pakopos pensijų fondus, suteikiančius galimybę rinktis kuriame fonde kaupti pagal amžių ir rekomenduojamą riziką. Iš viso juose 2017 m. pabaigoje kaupė 133 tūkst. dalyvių. „INVL Asset Management“ priklauso „Invaldos INVL“ grupei, kurios įmonės valdo pensijų ir investicinius fondus, alternatyvias investicijas, privataus kapitalo turtą, individualius portfelius bei kitas finansines priemones. Joms daugiau kaip 190 tūkstančių klientų Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai patikėjo virš 600 mln. eurų vertės turto.