Praėjusį penktadienį Lietuva tarptautinėje obligacijų rinkoje pasiskolino 1,3 mlrd. eurų, išleisdama dvi naujas – 10 ir 30 metų trukmės – euroobligacijų emisijas, denominuotas eurais. Emisijų pajamingumas išleidimo metu siekė atitinkamai 1,129 proc. ir 2,188 proc. 30-ies metų emisija išskirtinė tuo, kad tai yra ilgiausia išleista euroobligacijų emisija Lietuvos skolinimosi istorijoje.
„Finansų ministerijos sprendimas skolintis gana ilgam – 10 ir 30 metų – laikotarpiui, yra dar vienas sėkmingas žingsnis pasinaudoti vis dar itin palankia situacija obligacijų rinkoje ir istoriškai žemų palūkanų aplinka. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos vyriausybė sugebėjo tiek absoliučia suma, tiek santykinai sumažinti skolos aptarnavimo kaštus, nepaisant aukštesnio skolos lygio bei ilgesnės skolos trukmės iki išpirkimo”, – teigia „INVL Asset Management“ obligacijų fondų valdytojas Karolis Kybartas.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2016 metų pabaigoje Lietuvos valdžios sektoriaus skola siekė 15,5 mlrd. eurų. Didžiąją dalį šios skolos sudarė centrinės valdžios skola – apie 14,6 mlrd. eurų. Savivaldybės ir Sodros skola išorės kreditoriams siekė atitinkamai 655 mln. eurų ir 300 mln. eurų. Reikia pažymėti, kad absoliuti Sodros skola siekė 3,9 mlrd. eurų, tačiau didžiąją dalį šios skolos sudaro vidinis įsiskolinimas Lietuvos vyriausybei.
Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos centrinės valdžios skola absoliučiu dydžiu išaugo nuo 12,3 mlrd. eurų iki 14,6 mlrd. eurų, t.y 19 proc.
Lyginant su BVP, centrinės valdžios skolos dydis pakilo 1,1 procentinio punkto – nuo 36,8 proc. iki 37,9 proc.
Tuo tarpu remiantis Bloomberg duomenimis, vidutinė svertinė Lietuvos skolos trukmė likusi iki išpirkimo 2016 metais siekė 6,3 metų. Lyginant su 2012 m., skolos trukmė iki išpirkimo pailgėjo apie 1,8 metų.
„Nepaisant per pastaruosius penkerius metus išaugusio centrinės valdžios skolos lygio ir vidutinės skolos trukmės, skolos aptarnavimo kaštai (mokamos palūkanos) reikšmingai sumažėjo tiek absoliučia reikšme, tiek santykinai. 2016 m. centrinės valdžios skolai aptarnauti sumokamų palūkanų dydis siekė 519 mln. eurų, lyginant su 639 mln. eurų 2012 metais, t.y. 19 proc. mažiau, o lyginant su centrinės valdžios skolos dydžių, mokamos palūkanos nukrito nuo 5,2 iki 3,6 proc. Tiesa, į šiuos skaičius nėra įtraukiamos valiutos draudimo pajamos/sąnaudos. Nenuostabu, kad reikšmingas skolos aptarnavimo kaštų mažėjimas iš dalies prisidėjo ir prie to, kad, remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2016 metais šalis pirmąkart nuo Nepriklausomybės atkūrimo sukaupė viešųjų finansų perteklių“, – teigia obligacijų fondų valdytojas.
ECB monetarinio skatinimo politika vis dar tęsiama, tačiau rinkoje vis garsiau kalbama apie neišvengiamą jos pabaigą.
Pasak Karolio Kybarto, esant dabartinei situacijai, Finansų ministerijai ir toliau ilginti vidutinę Lietuvos vyriausybės skolos trukmę yra prasminga ir tikslinga. Kita vertus, tai turėtų būti daroma reikšmingai nedidinant valstybės skolos lygio, kadangi visada išlieka rizika, kad ateityje šią skolą teks refinansuoti jau gerokai aukštesnėmis palūkanų normomis, ir tai galimai turės neigiamos įtakos šalies fiskaliniam tvarumui.
INVL Asset Management yra vienintelė investicijų valdymo įmonė Lietuvoje, valdanti investicinius obligacijų fondus. Šiuometu įmonė klientams siūlo du obligacijų fondus – INVL Besivystančios Europos obligacijų fondą ir INVL Besivystančio pasaulio rinkų obligacijų fondą.