Šiandien, 4 mėn. anksčiau, negu buvo planuota, iškilmingai atidarytas Vilniaus pietinis aplinkkelis. Europos Sąjungos Sanglaudos fondo remiamas projektas – Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimas – didžiausias ne tik Vilniaus miesto, bet ir visos Lietuvos transporto investicinis projektas, kurio vertė – beveik 270 mln. litų. Beveik 143 mln. litų projektui skirta iš ES Sanglaudos fondo.
Vilniaus meras Juozas Imbrasas tikina, kad nuo šiol tiek transporto eismo, tiek ekologinė situacija mieste ženkliai pagerės. „Vilniaus pietinio aplinkkelio teigiamą efektą pajusime artimiausiomis dienomis, kai tranzitu vykstantys sunkvežimiai išnyks iš tam nepritaikytų miesto gatvių“, – neabejojo meras.
Vilniaus pietinis aplinkkelis skirtas tranzitiniam transportui. Iki šios dienos „tranzuojantys“ sunkvežimiai buvo pasklidę po visą miestą: jų pilna Dariaus ir Girėno, Švitrigailos, Panerių, Vilkpėdės gatvėse, Savanorių ir Laisvės prospektuose, Oslo, Liepkalnio, Dunojaus, Sukilėlių, P. Višinskio, Zarasų, Olandų, Šeimyniškių gatvėse, Konstitucijos prospekte, T. Narbuto, Architektų gatvėse. Visos šios gatvės netinkamos tranzitiniam transportui, nuo keliamo triukšmo ir taršos kentė miesto gyventojai.
Vilniaus pietinis aplinkkelis – tarptautinio IXB transporto koridoriaus trūkstama grandis tarp Žirnių gatvės ir Lazdynų tilto.
Aplinkkelio statybų metu buvo nutiestas 2,9 km ilgio kelias – trūkstama transporto koridoriaus grandis, pastatytas viadukas (estakada), pėsčiųjų ir lengvojo transporto viadukas, įrengta apie 5 km. apsauginių atitvarų, rekonstruota apie 4 km. greta esančio transporto infrastruktūros tinklo, nutiesti šaligatviai ir dviračių takai aplinkkelio prieigose, įrengiami želdynai. Tiesiant aplinkkelį buvo rūpinamasi naujojo kelio aplinka ir netoliese gyvenančių vilniečių gyvenimo kokybe. Pakeisti gyvenamųjų namų langai, abipus aplinkkelio Vandentiekio gatvės zonoje įrengtos 260 m ilgio ir 3–4 m aukščio nuo triukšmo saugančios sienos. Greta aplinkkelio esančios teritorijos apželdintas kelių eilių medžių grupėmis, o želdinių aukštis suderintas taip, kad kuo geriau sulaikytų triukšmą ir teršalus.
Pasak AB „Kauno tiltų“ direktoriaus generalinio direktoriaus Mindaugo Aniulio, prie Savanorių prospekto žiedinės sankryžos AB „Kauno tiltų“ pastatyta 380 m. ilgio estakada – ilgiausia Lietuvoje.
Aplinkkelį nutiesė Vilniaus miesto savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusi ūkio subjektų grupė, kurią sudaro UAB „Fegda“ ir AB „Kauno tiltai“. Techninę priežiūrą atlieko „Scott Wilson Ltd.“. 2006 m. rugsėjo 21 d. pradėtą aplinkkelio projektą buvo planuojama baigti iki 2009 m. kovo, tačiau darbus pavyko baigti anksčiau.
Keletas įdomių faktų apie Vilniaus pietinio aplinkkelio estakadą:
– Estakados statybai panaudotų medžiagų svoris – apie 20 000 t.
– Sunaudota 55 000 varžtų.
– Estakados ilgis 380 m. Jeigu ją pastatytume vertikaliai, estakada būtų apie 60 metrų aukštesnė už Vilniaus TV bokštą, ir 50 metrų aukštesnė už Eifelio bokštą.
– Statybai sunaudotos 96 sijos. Jas sujungus vieną paskui kitą, gautume tiltą, savo ilgiu prilygstantį garsiajam Bruklino tiltui (1 800 m ilgio ir 5 m pločio).
– Metalines konstrukcijas gabenę 104 automobiliai nuvažiavo maždaug 200 tūkst. km.
– Su estakados projektavimu, pasiruošimu darbui ir statyba susijusių žmonių darbo laikas – maždaug 1 mln. valandų.
– Jeigu estakadą būtų statęs vienas žmogus 24 val. per parą, jis būtų užtrukęs 115 metų.
– Jeigu būtų galima estakadą pastatyti per vieną darbo dieną, statyboje turėtų dirbti 125 tūkst. žmonių arba visi Šiaulių miesto gyventojai.
– Šiame projekte dirbo 150 „Kauno tiltų“ profesionalų.