Investicijų indekso augimas 2021 m. didžiausias per dešimt metų: kilo 11 proc.

Praėjusius metus galima vadinti rinkų kilimo metais – tai atsispindi ir Lietuvos investicijų indekse. 26 metus Lietuvos investicijų indeksą skaičiuojančios investicijų grupės INVL duomenimis, indekso augimo tempas pernai buvo didžiausias nuo 2011 m. ir siekė 11 proc. Nuo indekso skaičiavimo pradžios 1996 m. jis pakilo daugiau negu 10 kartų. Vidutinis metinis indekso uždarbis 1996-2021 m. siekė 9,6 proc. Investavimo indeksą lygiomis dalimis sudaro nuo 1996 m. kasmet vertinama pagrindinių šalies turto klasių: akcijų, obligacijų, būsto nuomos ir indėlių grąža.

„Nepaisant rinkose tvyrančio neapibrėžtumo, praėjusiais metais rinkos pasižymėjo stipriu augimu, kuris tęsėsi visus metus. Didžiausią įtaką indekso kilimui 2021 m. lėmė stiprus būsto kainų šuolis ir toliau kylanti akcijų rinka“, – sakė INVL Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas.

Indekso augimą 2021 m. lėmė itin stiprus būsto kainų šuolis

Kaip parodė investicijų analizė iki 2021 metų pabaigos, didžiausią investicijų grąžą Lietuvoje uždirbo investicijos į būstą – būsto kainos ir nuomos pajamos užtikrino net 26,4 proc. grąžą (būsto kaina kilo 22,4 proc., nuomos pajamos pridėjo dar 4 proc.). Vertinant 5 metų laikotarpį, šalies būsto rinka uždirbo didžiausią grąžą, siekiančią 12,2 proc. per metus, vertinant 10 metų laikotarpį, grąža buvo 9,7 proc., o per pastaruosius 20 metų – 12,9 proc.

Anot V. Rūko, sparčiai kilusias NT kainas lėmė kelios priežastys: gera makroekonominė situacija šalyje didėjant ir dirbančiųjų skaičiui, ir jų atlyginimams, išaugusios statybų sąnaudos ir ypač žaliavų kainos, besitęsusi žema palūkanų normų aplinka bei popandeminiai veiksniai – noras gyventi kokybiškesniame būste ar išleisti-investuoti sutaupytas lėšas. Eurostat 2021 m. III ketv. duomenimis, metinis būsto kainų kilimas fiksuotas visose ES valstybėse, tačiau Lietuvos būsto kainų augimo tempas šiuo laikotarpiu (18,9 proc.) nusileido tik Čekijai (22 proc.) ir dvigubai viršijo ES vidurkį (9,2 proc.).

Praėjusiais metais antroje vietoje pagal investicinę grąžą liko Lietuvos akcijų rinka, kurios vertė pernai augo 18,3 proc. Vertinant pastarųjų 10 ir 20 metų laikotarpį, grąža iš akcijų buvo pelningiausia tarp šalies turto klasių –  šalies įmonių akcijų vidutinis metinis vertės augimas siekė atinkamai 12,5 proc.ir 13,6 proc.

„Akcijų rinkoms praėję metai buvo puikūs. Lietuvos akcijos neatsiliko nuo pasaulio akcijų rinkos tendencijų ir kilo 18,3 proc. Vakarų Europos akcijos atsitiesė po neženklaus 2020 metų kritimo ir taip pat turėjo itin stiprius 2021 metus. Ir pastarojo dešimtmečio, ir 26 metų Europos, pasaulio bei Lietuvos akcijų rinkų vidutinė metinė grąža yra solidi ir gerokai viršija infliaciją“, – sako V. Rūkas.

2021 metai obligacijų rinkose nuotaika buvo prastesnė – infliacijai mušant naujas aukštumas visame pasaulyje, o palūkanų normoms esant žemumose, centrinių bankų vadovai pradėjo jausti stiprų spaudimą nutraukti skatinamąją pinigų politiką.

Aukštos infliacijos sukelti palūkanų normų kėlimo lūkesčiai turėjo įtakos vyriausybių obligacijų pajamingumų augimui, todėl ilgos trukmės Vokietijos obligacijos turėjo neigiamą, -2,8 proc., grąžą, Lietuvos obligacijų indeksas krito 0,5 proc. JAV valstybės 10 metų trukmės skola JAV doleriais krito dar daugiau – 4,4 proc.

Žiūrint į ilgesnį, 26 metų periodą, Lietuvos vyriausybės obligacijos sugeneravo vidutinę 5,7 proc. metinę grąžą, nors pastarųjų 10 metų vidutinė grąža sudarė tik 1,3 proc.. Jei prieš du dešimtmečius Lietuva buvo vertinama kaip rizikinga valstybė ir turėjo mokėti aukštas palūkanas už savo skolą, tai dabar Lietuva priskiriama prie saugesnių šalių, kurių obligacijomis investuotojaii pasitiki.

Lietuvos indėlių grąža 2021-aisiais septintus metus iš eilės išsilaikė nuliniame lygmenyje, tad šios turto klasės vidutinė ilgalaikė grąža nuo 1996-ųjų sumažėjo iki 4,1 proc.

Pensijų fondų grąža 2021 metais – dviženklė

Šalies gyventojų antros pakopos pensijų fonduose laikomas turtas išaugo beveik 1,5 mlrd. eurų iki 5,9 mlrd. eurų, o turto metinė grąža sudarė net 21 proc.

„Sparčiai kylančios akcijų rinkos 2021 m. turėjo teigiamą įtaką pensijų fondų grąžai, kuri stipriai viršijo ilgalaikius vidurkius ir infliaciją. Pozityvi investicijų grąža pensijų fondų dalyviams leidžia jaustis užtikrinčiau, kad jų investuotos lėšos bus apsaugotos ne tik nuo infliacijos, bet ir uždirbs papildomą grąžą“, – sakė V. Rūkas.

Investicijų ekspertas primena, kad taupant pensijų fonduose svarbu nepamiršti, jog tai ilgalaikis – kelių dešimtmečių trukmės procesas, kurio metu tikrai pasitaikys svyravimų. Be to, rinkų kritimas suteikia galimybę investuojant periodiškai už tą pačią sumą įsigyti daugiau pensijų fondo vienetų. Dar vienas svarbus pensijų fondų privalumas – fondai išskaido investicijas ir investuoja net į tūkstančius įvairių pozicijų, tokiu būdu sumažindami riziką dėl vienos ar kitos nuvertėjimo.

Perspektyvos – ryžtingiems investuotojams

Kalbėti apie tolimesnes perspektyvas šalyje yra sunku dėl neapibrėžtumo, sukelto karo kaimyninėje Ukrainoje bei plataus masto sankcijų Rusijai bei Baltarusijai. Karas neabejotinai padarys įtaką Lietuvos ekonomikai, tačiau jos mažumas, lankstumas ir orientacija į vakarus turėtų amortizuoti netektis. Svarbiausia – Lietuva yra energetiškai nepriklausoma nuo rytų kaimynės, o kiekviena nauja vėjo ir saulės jėgainė ar biokuro katilas švelnina importo kainos įtaką.

„Lietuvos ir Baltijos šalių įmonių akcijos jau sulaukė nuosaikiai neigiamos reakcijos – nuo metų pradžios iki kovo vidurio jos yra pasikoregavusios dešimtadaliu, nors tiesioginės įtakos šių įmonių veiklai turėtų būti nedaug. Jei užsienio investuotojai turės silpnesnius nervus ir stengsis pabėgti iš investicijų, kurios turi sienas su Rusija ar Baltarusija, taip mažindami akcijų kainas, tai bus proga listinguotų įmonių akcininkams ir vadovams (angl. insiders) pasididinti savo valdomus paketus. Tuo gali pasekti ir ryžtingesni vietos investuotojai, nes ilgalaikėje perspektyvoje Baltijos šalims ir toliau numatomas tvarus ekonomikos augimas“, – sako V. Rūkas.

Vertinant būsto segmentą, bus jaučiamos žirklės tarp statybos sąnaudų ir noro bei galėjimo mokėti daugiau už patį būstą. Jau 2021 m. prasidėjus spartaus popandeminio atsigavimo periodu nepavyko tenkinti išaugusių statybinių medžiagų paklausą, todėl jų kainos sparčiai kilo. Prasidėjus karui Ukrainoje ir įsigaliojus sankcijoms Rusijai bei Baltarusijai, dalies žaliavų tiekimas bus sutrikdytas dar labiau, tad statybos sąnaudų iššūkiai tik didės. Atitinkamai prislopęs ekonomikos augimas bei neaiški ateities situacija ribos paklausą. Šie du veiksniai kartu, tikėtina, lems ne mažėjančias būsto kainas, kurios gali judėti infliaciniu tempu, bet mažėjantį sandorių skaičių.

Pinigų laikymas indėliuose šiemet nežada jokių pokyčių – investicijų grąža išliks nulinė. O kalbant apie obligacijas – jau galima įsigyti vidutinės trukmės Lietuvos valstybės obligacijų teigiamoje palūkanų zonoje.

Šalies turto klasių grąža

 * Apskaičiuojant būsto įsigijimo ir nuomos grąžą, remiamasi „Ober-Haus“ duomenimis.

** Nuo įkūrimo 2004 m.

Daugiau informacijos rasite PPT medžiagoje.

Jeigu turėtumėte papildomų klausimų apie investavimo indeksą ar būtų reikalingas papildomas INVL Investicijų padalinio vadovo Vaidoto Rūko komentaras – kreipkitės el. paštu [email protected].

Pateikiama informacinio pobūdžio informacija negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, pasiūlymas ar kvietimas investuoti į „INVL Asset Management“ valdomus fondus ir kitas finansines priemones. Investuodami prisiimate investicinę riziką. Investicijos gali būti ir pelningos, ir nuostolingos, Jūs galite negauti finansinės naudos, prarasti dalį ar net visą investuotą sumą. Investicijų praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Priimant sprendimą investuoti, reikia įvertinti visas su investavimu susijusias rizikas bei pagrindinės informacijos investuotojams dokumentus. „INVL Asset Management” nėra atsakinga už šios informacijos netikslumus, pasikeitimus, taip pat ir nuostolius, kurių gali atsirasti, kai investicijos grindžiamos šia informacija.